žalamargis

žalamar̃gis, -ė adj. (2) Kzt, žalamárgis (1) LD135(Lkm, Ad), Vdš, žãlamargis (1) Ds žr. 2 žalmargis: Žalamárgė tokia karvytė buvo Klt. Dvi žalamárges, dvi juodamarges karves turėjo Dglš. Sujunk žalamargėlius, versk, ark aukštus kalnelius A.Strazd. Vienas jautis žalas, kitas žalamar̃gis (d.) Dsn. Žalamárgiai veršiukeliai, mes du broliai artojeliai, kelsim, broliai, anksti rytą žalamárgių laukan gintie, pasiganę paarėsim, paorėję pasilsėsim (d.) Prng. | Dievo karvytė žalamargýtė, kurioj šalelėj mano duonytė? (d.) Aln.